|
dancers
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 735 d atgal 
<object width="380" height="360"><param name="flashvars" value="pid=a2895402" /><param name="allowscriptaccess" value="always" /> <param name="movie" value="http://roxik.com/pictaps/viewer.swf" /><embed width="380" height="360" flashvars="pid=a2895402" type="application/x-shockwave-flash" allowscriptaccess="always" src="http://roxik.com/pictaps/viewer.swf"></embed></object> http://roxik.com/pictaps/
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 384 Grupė: Bendra | neringizaplanetojolizitomijus
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 766 d atgal
neringizaplanetojolizitomijus- planeta is Agniren minciu ir svajoniu, kurioje vyrauja neapriepiamos pievos, beribiai bekrasciai sokolado kalnai ir upeliai, net visi gyvunai cia apsiruke kelia kiekviena karta tusa, zmoniu ir gyvunu pasaulio derinys ir harmonija slypi tik cia. neringizaplanetojolizitomijuje visada buna vasara todel cia silta, tinkamas klimatas auginti KANAPES- pagrindini planetos maista. Planetoje jauki atmosfera ir pribloskiantys vaizdai, apstulbins nevieno akis, cia taip pat kaip ir kituose planetose yra akropolis - prekybos ir pramou sostine, kur net krizes laikas yra mazos kainos.
P.s. palaiminti tie kurie tiki nemate!
(Skaityti toliau)
Komentarai: 1 Peržiūrėjo: 890 Grupė: Bendra | Ieskantiems darbo
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1017 d atgal
Jeigu ieskate gerai ir tikrai apmokamo darbo namuose,butinai tai perskaityk, nes naudinga.Skaitant si straipsni jus galite pakeisti savo gyvenima.Tai pakeite mano gyvenima.As aptikau tai viename is skelbimu ir nusprendziau pabandyti.Dalyvaujant ivairiuose forumose, as randu sita straipsni,kuriame sakoma, kad galima padaryti tukstancius litu per keleta savaiciu idedant tik 6litus. Skaistalai, pagalvojau,tai turetu buti eilinis budas apmauti,bet nusprendziau perskaityti ir suzinoti kas siuloma.
Toliau ten sakoma, kad reikia persiusti po 2lt i banko saskaita
kiekvienam is saraso apacioje. Paskui isbraukti pirma saskaitos numeri ir irasyti savo saskaitos numeri i paskutine sesta eilute
ir talpinate sita straipsni kaip minimum 200 forumuose ir skelbimuose Jokiu apgauliu… As pamasciau, kad nieko neprarandu isskyrus savo 12lt ir
nusprendziau pabandyti.Ir atspekit kas...
Po keliu dienu man i saskaita pradejo kauptis pinigai… As negalejau
patiketi savo akimis, jog tai veikia.Per pora savaiciu susikaupe apie 1000lt , po triju savaiciu prisidejo dar
apie 2000lt. dbr turiu uzdirbes 4000lt ir neskaitant smulkiu islaidu.Po pusantro men turetu buti apie 7000lt . Ir sita suma po truputi toliau dides.
O prasidejo tik nuo 12lt.Noriu su jumis pasidalinti kaip tai dirba, nes tai naudinga ir jums, ir man.
As jums pazadu, jeigu jus tiksliai seksite instrukcija ir neturesite
vilciu gudrauti, jus pradesite gauti daug daugiau pinigu, negu tikites,per daug nesistengdami.
Pasiulymas: Perskaitykite tai pora kartu. Issaugokite savo kompe, sekite
instrukcija ir pinigai neprivers jusu laukti. Sutikite - tai paprasta.
Tai absoliuciai legalu, tai tik bankine pinigu pavedimo operacija, ir jusu
indelis yra tik 12lt ir pora valandu internete…
Svarbu: Tai ne apgavyste ir visiskai legalu ir jus niekuo nerizikuojate ir
neprarandate, bet tai tikrai dirba.
Atkreipkit demesi: Tiksliai sekite instrukcija ir 60000lt ir daugiau bus
jusu nuo 40 iki 80 dienu laikotarpije.
Visa tai sekmingai veikia del dalyviu saziningumo.
Yra trys paprasti zingsniai:
1. Jei dar neturite, jums reikia atsidaryti saskaita betkuriame lietuvos banke.
2. Pirmiausia I zemiau esancia 6 banko saskaita perveskite 2lt.
Po to perveskite po 2lt ir i sekancias banko saskaitas. Visa
tai ivykdzius, jus padarete paslauga, ir svarbiausia - tai visiskai
legalu. Jus taip pat prasote teisetos paslaugos, uz kuria mokate
1. LT337300010113468316
2. LT897300020113467938
3. LT807044000046640917
4. LT557044000687619501
5.LT327300010086020535
(Skaityti toliau)
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 628 Grupė: Bendra Žymos: ieskantiems darbo | valentino diena
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1208 d atgal
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 1140 Grupė: Bendra | Sveikinimas
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1253 d atgal
Pagaliau atėjo žiema, o su jomis ir nuostabi šventė Kalėdos, tad linkiu šia proga jum daug laimės, dovanų ir svajonių išsipildymo.... 
321-flying_pickets_-_only_you.mp3
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 665 Grupė: Bendra Žymos: sveikinimas | Juokingi kalediniai eilerasciai
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1253 d atgal
 Jei atsibusi naktį ir pajusi, kad storas, raudonai apsirengęs vyras kiš tave į maišą, neišsigąsk! Tai reiškia, kad kažkas tavęs paprašė Kalėdoms dovanų!
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija ! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio ! O nykštukai tebešvenčia Jonines ! Bet vis tiek - linksmų šv. Kalėdų ! :-)
Kalėdos per lietų
Stoty nebėr vietų
Šlapia prostitutė
Prie miesto eglutės
Atėjo Kalėdos-
Visai ne baltos
Girtas senelis
Blaškos be palto.
Kai girtas kiskelis ridena baranka,
Ir senis ateina su snapso backa,
Kai smekla balta palei langa vaidenas -
Zinok, tai Naujieji jau lanko tave!
Kai girtas zuikelis ridena baranką
ir senis ateina su šnapso bačka,
kai baltas arklys palei langą vaidenas -
žinok, kad Kalėdos jau lanko tave !!! Linksmų švenčių...
Egle sniegas ir lemputes,
Kalakutas ir zvakutes.
Tortas, vynas, skrandzio bedos,
Visa tai yra kaledos...
Krinta baltos snaiges,
Sukasi ratu,
Mes su besmegeniu,
Geriame kartu,
Luzo besmegenis,
O ir as kartu,
Ot skani degtine,
Geriant su ledu ...
Tvarte ziurkes rengia puotą,
Girtas zuikis griaužia šluotą,
Vilkas šerną miške ėda,
Visiems gera nes Kalėdos... :)
Laša vaškas nuo žvakučių, Vartos antis ant lėkštutės. Eina senis su Snieguole Dovanėles dovanoja. Jeigu geras tu buvai, Gausi šližiką dykai!
SENELES PASAKA
Apšerkšniję mūsų žiemos -
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę - žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
Apšerkšniję mūsų žiemos,
Balta balta, kur dairais,
Dirbam mes ne vien tik dieną,
Dirbam dar ir vakarais.
Dirbam valdžiai, dirbam liaudžiai,
Dirbam (kartais) darbdaviams...
Bet dažnai net nesuprantam,
Kad už mus JIE negyvens. Tad GYVENKIME ne darbui,
Reik labiau save mylėt.
Dirbti sielai, savo labui - viršvalandžių NESĖDĖT !
Krenta snaiges, as krentu,
Atsistoju, vel krentu,
Atsistot jau negaliu,
Krenta snaiges as guliu...!
Ar velykos, ar kaledos,
man vis tike tos pacios bedos,
kristus gimsta arba kelias,
o as vargstu prie taureles.
Jei prisigeriu lyg sotie
tenka sunkia pagyriotis,
ir kada isausta rytas...
trokstu buti isganytas
o isganymas kaip zinot,
vel degtine arba vynas,
kaip tik juos burna praryja,
kunas ir dvasia atgyja... ;)
Geriam mes su seniu salciu
gersim daug ir net po svenciu
gersim vyna, alu gera!
mes islaksim visa bara!!!
kai bus geralo stoka
mums pades balta meska
ji seneliui paklusni
duos mums backa,
o gal dvi!
duos misraines,
duos saslyku,
svesim blet iki velyku!... :)
Prasidejo kaledos ir kas man is to?
as nakti prageres, ir piktas kaip suo!
apvemsiu eglute, sukulsiu zaislus...
ir girtas sutiksiu naujuosius metus!
senis jau ant stogo lipa
tuoj i kamina kakos,
jai tikrai buvai tu blogas
neisvengsi dovanos!!!..
Kad biznis klestetu
Pinigai byretu
Konkurentai tyletu
Istatymai padetu
Sveikata nesubyretu
Visur ir visada sekme lydetu! 
Komentarai: 4 Peržiūrėjo: 15263 Grupė: Bendra Žymos: juokingi kalediniai eilerasciai | Kaledos
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1253 d atgal
Senoviniai Kalėdų papročiai Kalėdos - kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tikinčio žmogaus sąmonėje tai yra sunkiai suvokiama paslaptis - Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus. Baigiasi jau antrasis tūkstantmetis, kai kalėdinio džiaugsmo paslaptį skelbia viso pasaulio bažnyčių varpai, kviesdami Kalėdų ryto Piemenėlių mišioms. Kalėdų poezija
Senosios lietuvių Kalėdų dainos
Populiarios tarptautinės Kalėdų dainos Žmonės, tikėdami, kad žiemos laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių (01 06) yra ypatingas, ilsėdavosi, nedirbdavo jokių darbų, baimindamiesi užsitraukti Dievo rūstybę. Moterys neverpdavo, laikydamos tai nuodėme. Jaunimas, susirinkęs į vienus namus, linksmindavosi. Iš senųjų istorijos šaltinių žinoma, kad dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais šis laikotarpis buvo švenčiamas kaip žiemos saulės grįžimo šventė. Mat gruodžio 24-ąją - pats trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą. Liaudiškuose Kalėdų papročiuose labai ryškus senųjų ūkinių metų užbaigimas ir bandymai iš įvairių reiškinių atspėti, kokie bus ateinantys metai. Savaime suprantama, kad žmogus siekdavo ir nulemti tų metų sėkmę sau, savo šeimai ir namams. Tai būdavo dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra gamtos atgijimo taške. Darytina išvada, kad kaladė-blukas dar buvo žinoma XIX a. papročių dalis. Galbūt blukas, kaip iš baltų senovės atkilęs derliaus dvasios įvaizdis, seniau buvo valkiojamas su derliaus, laimingų ateinančių metų linkėjimais žiemos saulės grįžimo metu. Archaiškesne forma tas paprotys buvo išlikęs latviuose, kiek pakitęs - Lietuvos šiaurėje, kol pagaliau visai išnyko. XIX a. pab. - XX. a. pr. bluko vilkimas, kaip gero linkėjimas, dar pasitaikydavo Žemaitijoje, bet jau Pelenų dienos papročiuose. Bluko deginimas rodo, kad senovėje Kalėdų papročiuose ugnis - šviesos ir gėrio simbolis - taip pat yra turėjusi ritualinio sakrališkumo prasmę. Iš čia ir bus atsiradęs kalėdinės eglutės su žvakutėmis paprotys. Ar seniai lietuviai puošia kalėdinę eglutę? Prieš atsakydami į šį klausimą, pasižiūrėkime, kur toks paprotys užregistruotas seniausiai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus savo namus puošdavę dar senovės graikai ir romėnai. Tačiau tai nebuvo eglutė, kurią matome dabar, o tik įvairūs žalumynai, tarp jų ir eglišakės, kabinamos palubėje. XIV a. Naujuosius metus perkėlus į žiemą, sausio pirmąją, pamažu esą buvę imta žalumynais namus puošti per Kalėdas. Tai buvusi ir slyvos, vyšnios, obels šaka, iš anksto įmerkta į vandenį, kad Kalėdoms pražydėtų. Buvo tikima, kad atbudusios augalo jėgos persiduos žmonėms, suteikdamos jiems sveikatos, reikalingos ateinančių metų darbams. Jau iš XVI a. pirmosios pusės yra žinoma, kad Vokietijoje Elzaso krašte nuo seno buvo paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoštą obuoliais ir saldumynais, dažniausiai įvairiais kepiniais. Tada žvakučių ant eglutės dar nebūdavo. Ilgainiui pastatomos eglutės, vietoje palubėje kabinamų šakų, išplito po visą Vokietiją, o iš jos ir į kitas šalis. Mažos eglutės jau su žvakutėmis atsirado taip pat Vokietijoje, Hanoverio krašte, XVII a. antrojoje pusėje. Tada ten žvakutė būdavo uždegama ant kiekvienos medelio šakutės. Didelės kalėdinės eglės pačioje XIX a. pradžioje buvo pastatytos prieškalėdinės mugės metu Drezdene. Tad maždaug 1807-uosius galima laikyti dabar pas mus miestų aikštėse puošiamų didžiųjų kalėdinių eglių seniausiu žinomu „gimtadieniu". Mažesnės eglutės, puošiamos namie įvairiais blizgučiais, karoliukais, stiklinėmis žvaigždutėmis, obuoliais, saldainiais ir panašiai, Europoje paplito nuo XVIII a. Paprastai po eglute Kalėdų rytą vaikai rasdavo jiems Kalėdų senelio paliktų dovanų. Rusijoje kalėdinė eglutė pirmiausia pasirodė miestuose, kuriuose gyveno nemaža vokiečių, XIX a. pirmojoje pusėje. Rašytojas F. Dostojevskis viename savo 1848 m. išspausdintų apsakymų rašo tokią eglutę prieš penkerius metus matęs vaikams surengtame pokylyje. Lietuvoje kalėdinė eglutė XX a. pirmaisiais dešimtmečiais kaime dar nebuvo žinoma. Šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje ją kartais rengdavo savo vaikams miestiečiai ar mokyklose išradingesni mokytojai. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, saldainiais, spalvoto popieriaus pynėmis. Prieš Kalėdas skubame į parduotuves ieškoti kuo įvairesnių žaislų, žibučių, papuošalų kalėdinei eglutei ar šakai. Tačiau net spalvingiausias žaisliukas ar blizgutis nesuteiks tiek džiaugsmo, kaip paties pasidaryta puošmena. JAV lietuviai sugalvojo labai originalią puošybą, beje, prisiminę mūsų tradicinius šiaudinius vestuvių „sodus". Šiaudinukai gali būti labai įvairūs. Paprasčiausiai tam tikro ilgio sukarpyti šiaudeliai sunarstomi ant siūlo, iš jų daromos įvairiausių figūrų kombinacijos. Kartais suskaldyti šiaudeliai prilipdomi ant popieriuje nupieštų ornamentų, gėlių žiedų. Piešinys su prilipdytais ant abiejų pusių šiaudeliais iškerpamas, papuošalas kabinamas ant eglutės. Iš šiaudelių daromos grandinės, „tiltai" ir jais apkarstomos eglutės šakos. Kad rugių ar kviečių šiaudai nelūžtų, netrūkinėtų, jie iš pradžių pašutinami verdančiame vandenyje, tada pasidaro elastingi. Kviečių šiaudeliai geltonesni, rugių - pilkesni, šviesesni ir ypač tviska apšviesti lempučių šviesos. Didžioji metų šventė jau beldžiasi į mūsų namų duris. Tebus ji puikių ateinančių metų pradžia!.. 
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 667 Grupė: Bendra Žymos: kalėdos | Vabalu gyvenimas
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1580 d atgal
Kiekvieną ankstų rytą skruzdėliukas lėkdavo į darbą, našiai dirbo ir buvo visada linksmas
Ir firmos veikla, kurioje jis dirbo buvo sėkminga, tačiau...KAMANĖ, firmos, kurioje dirbo SKRUZDĖLIUKAS, generalinis direktorius, nusprendė, kad SKRUZDĖLIUKAS negali juk taip gerai dirbti be priežasties, taip jis manydamas įkūrė prižiūrėtojo etatą ir pasamdė tokioms pareigoms - ŠŪDVABALĮ
Pagrindinė ŠŪDVABALIO funkcija - prižiūrėti ir organizuoti SKRUZDĖLIUKO darbą, ir svarbiausia priversti kiekvieną dieną SKRUZDĖLIUKĄ rašyti ataskaitą apie atliktą darbą
Greitai atsirado poreikis SEKRETORĖS pareigybei, kuri galėtų padėti ŠŪDVABALIUI skaityti, rašyti, skaičiuoti, registruoti ir vertinti SKRUZDĖLIUKO ataskaitas.Todėl pasamdė VORĘ, kuri klasifikavo dokumentus ir atsakinėjo į telefono skambučius.
O tuo metu SKRUZDĖLIUKAS dirbo,
dirbo,
dirbo...
savo darbą
KAMANĖ, buvo labai patenkinta ŠŪDVABALIO darbu, todėl užsiprašė jo papildomų ataskaitų su perspektyvų prognoze ir kitų rodiklių vertinimu.
Šiuo atveju buvo būtina pasamdyti TARAKONĄ...,
kaip ŠŪDVABALIO asistentą.
...o taip pat nupirkti kompiuterį bei spalvotą printerį prie jo.
Greitai, linksmas ir darbštus SKRUZDĖLIUKAS pradėjo skųstis, dėl rodiklių gausos ir ataskaitų rengimo dažnumo, nes dėl tokių darbų dingo visas linksmumas ir našumas...Generalinis direktorius, KAMANĖ, suprato, kad reikalinga priimti kažkokius sprendimus. Taigi, toje vietoje, kur dirbo vienas darbštus SKRUZDĖLIUKAS, buvo įkurtas, departamentas...Na aišku departamento vadovu buvo paskirtas ŽIOGAS.
Jis pirmiausia šiuolaikiškai įsirengė kabinetą.
Naujam vadovui prireikė asistento-referento, kuris padėtų parengti departamento, kuriame dirbo tik SKRUZDĖLIUKAS, strateginius planus, perspektyvinį biudžetą.
Tačiau nuo viso to SKRUZDĖLIUKAS nebelinksmėjo kaip anksčiau, o vis dažniau būdavo nervingas...Vieną kartą, generalinis direktorius, pažvelgęs ir įvertinęs ataskaitų rodiklius, suprato, kad departamentas, kur dirbo darbštusis SKRUZDĖLIUKAS, nebėra toks rentabilus kaip anksčiau.Pagalvojusi KAMANĖ nusprendė pasamdyti konsultantu PELĖDĄ, kad atliktų auditą.
PELĖDA prasėdėjo firmoje 3 mėnesius ir atlikusi dokumentų analizę padarė išvadą:
"Departamente per daug personalo..."...sekdami auditoriaus išvada, atliko etatų skaičiaus mažinimą. SKRUZDĖLIUKAS atsidūrė kandidatų, kurie būtų atleisti, sąrašo priekyje, nes vienintelis kuris reiškė viskuo nepasitenkinimą...
MORALAS: Net ir negalvok būti didžiausiu darbštuoliu. Geriau būti nereikalingu ir nekompetentingu, nes tokiems nereikia prižiūrėtojų, jie ir taip niekam nemaišo.
Ir jei vis tiek nežiūrint į tavo "pastangas", tu būsi darbštus, nerodyk kitiems kad gali būti linksmas ir laimingas. Tavo veido išraiškos ir tavęs vis tiek niekas nesupras ir nedovanos.
Net ir jei vis tiek tu viskam kas pasakyta buvo išliksi pavyzdingas ir darbščiausiais bei linksmiausiais SKRUZDĖLIUKAS, dirbk sau, kad nereikėtų ant savęs nešti tokių KAMANIŲ, ŠŪDVABALIŲ, TARAKONŲ, VORŲ, ŽIOGŲ ir PELĖDŲ.
Komentarai: 1 Peržiūrėjo: 1256 Grupė: Bendra | Motinos diena
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1849 d atgal
Motinos diena |  |
Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Pasveikink savo mama!(eilerasciai) Mama, geriausias žmogus pasauly, Mama, tai meilė stipri. Mama, tai švelniausias žodelis, Kurį aš ištarti galiu.
O buvo saulės, vėjo - buvo visko, svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.
Mieloji mama, tu buvai ir liksi Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu. Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi. Sugrįžti trokštame kur tu, Kur senas beržas, kur gimtinė, Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama Širdy tavojoj meilė begalinė.
Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto... Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume... Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, apkloji liūdintį sušildančia skraiste; Ir norisi, kad jie - nebylūs žodžiai, tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum - Aš myliu Tave.
Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų. Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai, Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu. Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies. Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam Ir ilgiausių metų linkim iš visos širdies.
Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi - Brangiausia žemėj Tu esi.
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą. Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos - padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas "Mama". Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmonės - dideli vaikai.
Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy Tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl Tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantame jau, Mama, Ką reiškia žodis "nedaryk" Ir kartais, kaip sunku bebūtų, Tu skausmo ašarą nuryk. Dėkojam Tau, brangioji Mama, Už tai, kad Tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, kad Tu - Mama.
Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis. Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų, Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.
Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana Ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lupos dukrytes tau "mama" šnibždės!
Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių. Tau karšta saulytė duoda spindulių, Dar karščiau mamyte, aš tave myliu! Mama, geriausias žmogus pasauly, Mama, tai meilė stipri. Mama, tai švelniausias žodelis, Kurį aš ištarti galiu.
Mes užaugom, iš namų išėjom, Rodos, tik ilsėkis, būk rami. O juk rūpesčių nesumažėjo Nuo tada, kai buvome lopšy. Pakely gimtinės medžiai šlama Ir svaigina žiemos vėsa. Tu labai mums reikalinga, Mama, Laukianti, atleidžianti, gera visados.
Šią džiugią dieną pas Tave skubu Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais, Man niekas kitas šiandien nesvarbu, išskyrus laimę Tavo akyse Mamyte.
Numegzk man Margą pirštinėlę, Apskleisk gėlėtą skarelę... Dar daugel metų, Sengalvėle, žydėki mums obelėle !
Kai tylus medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia, Kai skamba seno žvėjo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: "Gyvenimas yra gražus!"
Kaip noretusi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kuriu niekas ,išskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje "MAMA".
Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus, Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai: Žinom, kad atiduotum savąją širdį, Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai. O dienos liudnos ir laimingos, Ištirpsta džiaugsmo šurmuly. Te nieko šiandien tau nestinga, Aplinkui šypsos artimi... Dėkinga Tau, kad pašaukei gyventi, kad dovanojai saulės šviesa, dangu. Ir šiandien noriu Tau aš nusilenkti Ir prisiglausti vėl prie tavo rankų. Tau noriu viską, viską pasakyti, Pasidalinti nemiga per puse... Žinau, kad lizdo nevalia draskyti, bet prie taves juk amžinai nebusiu.
Motule, mama, paklajot eime. Į pilką kelią už vaikystės sodo... Sakyk juk ta pati žolė kieme, Tik savo amžium jau kitaip atrodai. Pasiklausyki Tu šnaresio lietaus, Lyg vaikščioja kažkas ir glosto pirštais Tik šiandien mama supratau, Kad praeitis ne taip lengvai numiršta.
Tu langus drobule balta uždenk, Lai šoks naktis už lango šokį trankų. Ir leiski prieš Tave man nusilenkt, Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę rankų.
Mes visa laika mama, Taves prašom Atgal gražindami labai mažai Dėl to namu visai nudile slenksčiai Dėl to pabale ir tavi plaukai... Pasek man pasaka... - ir sekdavai... man padainuok... - ir dainavai... aš noriu miego... - o Tu jo nenorėjai ...aš valgyt mama- bėgai tekina... Ir taip mes klausėm, prašėm, reikalavom, Nejausdami, kad pavargsti dažnai, Nebuvo Tau kada dejuot, nebuvo mama sustot kada - vis rupesčių šimtai. Užauginai mus gerumu sušildžius Atradome visi savus kelius. Tiktai Taves mes mama pasiilgstam Parbėgam vis į mus namus gimtus. Už viską mama Tau neįšdėkosim, Tik ačiū, kad dorais užauginai. Ir, kad saviems anūkams širdį dosniai Dalintum taip, kad mums, kad dalinai. Ilgų tau metų, laimės didelės, Tai žodžiai mama, iš visos Tavų vaikų širdies !
Mama, obelėle sodo pakrašty, Stovi pasirėmus, laukdama vaikų. Saugai mūsų juoką savo atminty, Tik šalia tavęs galiu dar būt vaiku.
Gegužis. Tavame daržely pražydo tulpės raudonai, Aš vėl ištrūkusi atlėksiu pienių žvaigždėm pražydusiais laukais. Tavo rankelm pasodintos obelėlės saugo vaikystės pasakas ramiai. Dievuli, saugok mano motinėlę, apdovanoki metais ją ilgais.
Pro langą širdies kukliai žvalgos jaunystė, Nors žino, kelių atgalios nebėra, O dienos vis krinta pūkais, kasos žilsta, Motule, tu mums tarsi saulė balta. Brangi, kaip gyvenimo ištakų vingis. Sava, kaip prie kūno prigludus marška. Vienintele mūsų, tegu ilgai girdis Gegutės kukavimas tavo sode...
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..
Žydi rožės,
Žydi tulpės,
Noris būt šalia tavęs,
Sveikinsiu tave mamyte,
Su pavasario diena!
Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių.
Tau karšta saulytė duoda spindulių,
Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!
Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu..
Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu..
Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą..
Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim..
Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti?
Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
Išmokei tu mane dėlioti šventą kryžių
Ir palydėjai iš margų lankų.
Dabar, kai spusteli čia juodos valandos sugrįžę,
O, mama! Be Tavęs sunku, sunku.
Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis.
Spindintis saulės spinduliuose.
Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo.
Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe.
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią,
Kuriuo aš einu.
Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai.
Ačiū Ačiū Ačiū!
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą,
Kurią aš prisiminsiu visą savo laiką!
Mama, miela Mama, Tu mane visada mylėjai ir mylėsi!
Ačiū tau labai! Praeina metai, kaip šešeliai nykus,
Praeina metai, kaip šviesi žvaigždė,
Tik Tu, tik Tu, su baime juos sutikus,
Tik Tu lieki, silpna žmogaus širdie ...
žmogaus širdie, ant amžinojo kelio,
Kiek daug, kiek daug tu garbini stabų !
Drebi pabūgusi trapaus rudens lapelio,
O nebijai nei vėtrų, nei žaibų.
Į vetrą puoli, kaip balta plaštakė
Pats žaibus sukeli, pats jų tvane plakies,
Kol nesudegs gyvenimas, kaip vaško žvakė
Kol amžių ryto saulė patekės.
Pažvelk, mamyt, pro langa -
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj - ant gatvių, ant stogų
Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.
Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos ? padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas "Mama".
Tu man sakau, tu man kartoji, mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą,
Ateina žmones - dideli vaikai.
Numegzk man
Margą pirštinėlę,
Apskleisk gėlėtą skarelę...
Dar daugel metų,
Sengalvėle,
žydėki mums obelėle !
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama,
Nejaugi tiek jau nuvedė takai ?
Kiek kartu aušros aušo, naktys temo
Nejaugi tavo jau žili plaukai.
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos...
Nei liutys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai,
Tavo namų šilumos neblaško niekados.
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Po tavo glostancia ranka mes vėl maži,
Delne Tu mus kelius ir klystkelius neši,
Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA,
Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri,
O Tu žiuri, Tu taip šiltai žiuri,
Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.
Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit,
Lai šoks naktis už lango šokį trankų.
Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti,
Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę rankų.
Nepamirskite pasveikinti mamos!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Komentarai: 2 Peržiūrėjo: 6545 Grupė: Bendra Žymos: tau mama | Velykos
Įdėjo:l-i-t-a Jolita:) 1874 d atgal
Velykos  Velykų margučiai  Pievėnų bažnyčioje išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas Velykos arba Šventos Velykos - krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Į Velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes yra įsilieję ir pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai.
Velykų dataVelykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal Grigaliaus kalendorių. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.
Išorinės nuorodos Velykų liturgijaKatalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didijį Ketvirtadienį, ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didijį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, ir minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis už mylimą žmoniją. Didijį Penktadienį, kuomet Viešpats guli kape, o pasalulį sukausčiusi pasimetimo, baimės ir nevilties atmosfera, Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną" liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė- prisipažinti esantiems kaltiems, ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kurios nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypatingai daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Palaimintosios Nakties kulminacija- prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didijį Tridienį.
PapročiaiDalis Velykų papročių - eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. - tai krikščionybės suformuoti papročiai. Likę papročiai - marginti kiaušiniai ir kt. - kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.
Pavadinimo kilmėManoma, jog lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, reiškiančio Didžioji diena. Kita hipotezė yra, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus atgimimu. Kiaušinio simbolika Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda - žemę, mėlyna - dangų, žalia - bundančią augmeniją, geltona - pribrendusius javus. Ascharijoje rastas ornamentuotas stručio kiaušinis, numargintas dar III a. pr.K. Dažytų kiaušinių rasta vokiečių vaikų kapuose. Vilniuje, Gedimino kalne rastas akmeninis margutis, o Dainų slėnyje - medinis. Jie priskiriami XIII a. Šiose vietose buvę pagonių dievų šventyklos. Taigi jiems ir buvo paaukoti šie margučiai. Tikėta, kad kiaušiniai turėję ypatingų galių - jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius. Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai. Vyrai užkasdavo kiaušinius laukuose, kad laukai
VelykėVaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius == Velykų eglutė == Ko gero, mažai kas žino, kad per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, mat šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę. Primena Kalėdų eglutę? Pasirodo,
Velykų apeigosPer Velykas ar šiaip sulaukus pavasario merginos ir vaikinai supdavosi supynėse ir dainuodavo lalavimo dainas. Tai turėjo apeiginę prasmę: merginos supdavosi kuo aukščiau kad vešliai žydėtų linai, o vaikinai kad būtų geras pasėlių derlius. Kaip jau minėta, per Velykas buvo einama bukynių. Dauždavo kiaušinius dažniausiai vyrai. Tas, kurio kiaušinis buvo stipriausias, garsėdavo per kelis kaimus. Ridinėjami kiaušiniai buvo per specialų lovelį. Tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai, ne tik buvo laikomas nugalėtoju, bet ir laimingu žmogumi, kuriam viskas sekasi. Velykų dieną vaikai, dažniausiai iki 8 metų, eidavo kiaušiniauti. Atėjęs į trobą vaikas sudainuodavo nedidelį posmelį, pvz.: „aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis..." ir įsikišdavo pirštą į burną - tai buvo ženklas, kad jis prašo kiaušinio. Įkišti du pirštai reiškė, kad vaikas prašo dviejų kiaušinių. Buvo ir tokių, kurie įsikišdavo į burną ir daugiau pirštų, bet tuomet paprastai būdavo išvejami už gobšumą. Vaikinai per Velykas eidavo dėdinėti. Jie eidavo prašyti kiaušinių pas merginas. Ta, kuri neturėdavo kiaušinių, buvo prievarta nuvedama į vištidę ir sodinama į vištos gūžtą perėti. Suaugusieji eidavo lalauti. Pasiėmę barškučius jie eidavo į laukus ir laimino jų šeimininkus dainomis. Lalavimu ši apeiga vadinama todėl, kad dainų priedainiuose būdavo žodžiai : „ai lalu lalu" , „ei lalo" ir pan. Manoma, kad lalavimas seniau buvo skirtas deivės Lelos garbei. Vėliau į jį įtraukta netgi krikščioniškų elementų, pvz.: „Kur akėta, te gyvuoja, ei lalo Kur užsėta, te žaliuoja, ei lalo Šventas Jurgis rasą krėtė, ei lalo Šventas Jonas mėšlą vežė, ei lalo Šventas Jokūbas rugius kirto, ei lalo Šventa Ona pėdus rišo, ei lalo..."
Komentarai: 2 Peržiūrėjo: 3791 Grupė: Bendra |
|
|
